Humuso susidarymas gamtoje
2020 m. sausio 16 d. 11:38,
Komentarų nėra
Didžioji dalis per vasarą užaugusios žaliosios masės
(lapų, žolės) krenta ant žemės. Čia jų jau laukia mikrobai, grybeliai ir
sliekai. Pirmiausiai visa tai apdirba bakterijos ir grybeliai, mintantys
lengvai tirpstančiais organiniais junginiais. Po to – mikroorganizmai,
mintantys krakmolu, sudėtingesniu cukrumi. Ir pačioje pabaigoje juos pakeičia
bakterijos ir grybeliai, sugebantys suskaidyti pačius sudėtingiausius junginius
– celiuliozę ir ligniną. Rudenį nukritę lapai nesuyra per vienus metus. Po jais
yra pernykščiai, o po pernykščiais – užpernykščiai. Žinoma, toks pasiskirstymas
sąlyginis ir priklauso nuo konkrečių sąlygų. Kiekviename sluoksnyje gyvena
„savi“ mikroorganizmai. Gyvendami mikroorganizmai išskiria ne tik fermentus,
bet ir daug kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Šių medžiagų pagalba nepanaudoti
paprasti organiniai junginiai jungiasi su dirvos mineralais ir sudaro pirminį
humusą. Tokiu būdu organizmai, skaidantys organiką, įtakoja maisto medžiagų
kaupimąsi dirvoje. Pačioje paklotės apačioje, kur jau prasideda žemė, gyvena
sliekai. Sliekų virškinimo sistemoje susidaro sudėtingi
cheminiai junginiai. Savo sudėtimi šie junginiai skiriasi nuo humuso,
susidarančio bakterijų ir grybelių veiklos metu. Patekę į dirvą, jie jungiasi
su dirvoje esančiais mineralais ir sudaro labai stabilius, netirpius junginius.
Tai ir yra taip plačiai dabar propaguojamas biohumusas. Jis netirpus ir
mechaniškai tvirtas. Be to, su sliekų išskyromis į dirvą patenka ir jų žarnyno
mikroflora – tai daugybė mikroorganizmų, aktyviai dalyvaujančių dirvos
gyventojų „bendrijos“ veikloje, skaidančių organiką ir stabdančių daugelio
patogenų vystymąsi. Biohumusas, susidaręs padedant sliekams, neleidžia iš
dirvos išsiplauti maisto medžiagoms ir stabdo dirvos eroziją. Humuso
susidarymas – tai dirvodara. Tokiu būdu bakterijos, grybeliai, sliekai ir kiti
šiame procese dalyvaujantys organizmai „gamina dirvožemį“. Kuo daugiau
augalinių atliekų perdirbama ir nepanaudojama dirvos gyventojų maistui, tuo
greičiau auga vadinamas derlingasis dirvos sluoksnis. Dirvožemis yra gyva, auganti
ir atsinaujinanti sistema, joje vyksta ypatingas procesas, sąlygojantis gyvybės
Žemėje įvairovę.
Teksto autorė Ingrida Žitkauskienė