Biohumusas – šiuolaikiškai žemdirbystei
Biohumusas — tai organinės medžiagos,
kurios susidaro mezofiliniu procesų metu sąveikaujant sliekams ir
mikroorganizmams, kai perdirbamo substrato temperatūra svyruoja nuo 10 0 C
iki 320 C. Kitaip tariant biohumusas yra sliekų perdirbtas mėšlas
kompostuotas su organinėmis medžiagomis. Taip gaunamos visiškai stabilizuotos organinės
trąšos, kuriose yra daug humuso. Humuso kiekis apskaičiuojamas padauginant organines
anglies kieki iš koeficiento (Vid. = 1,724). Biohumuse yra daug biologiškai
aktyviu mikroorganizmų ir fermentų, didelė drėgmės sulaikymo geba, o taip pat jis
turi įvairių maistingųjų elementų, kuriuos lengvai įsisavina augalai. Biohumuse
yra ir augalų augimo hormonų bei huminių medžiagų, reguliuojančių augalų augimą.
Trešiant augalus biohumusu, skirtingai nei mineralinėmis trąšomis, išsaugomas
dirvos derlingumas (nealinamas dirvožemis), 7-10 kartų sumažėja nitratų
vaisiuose ir daržovėse. Be to, kitaip nei įprastame komposte, čia yra antibakterinių
ir antigrybelinių peptidų ir šiuos kenkėjus atbaidančių medžiagų.
Vaizdžiai kalbant, sliekas — pačios
gamtos sukurtas unikalus biologinis fabrikas. Sliekai milijonus metų nepastebimai nuolat valė Žemę
nuo organiniu atliekų. Sliekų prarytos augalinės, mikrobinės ir gyvulinės organinės
medžiagos jų virškinimo trakte, tarsi biologiniame reaktoriuje, virsta daugeliu
fiziologiškai aktyvių medžiagų, tai yra vyksta stebuklingas atlieku virsmas
„auksu“. Žmogui tenkanti užduotis - plačiai panaudoti šio gamtos technologijų
ir pritaikyti ją vis augančiam ekologijos problemų sprendimui.
Tyrimo metodai ir rezultatai:
Tyrimų parametrai |
Tyrimo rezultatai |
Tyrimo metodas |
|
Lauko
ir šiltnamio daržovėms, sėkloms daiginti ir gėlėms tręšti |
|
PH KCI |
7,8 |
LST EN 12176-2000 |
Sausos medžiagos % |
40,4 |
LST EN 12880-2002 |
Sausoje
medžiagoje: |
|
|
Organinė anglis % |
37.26 |
ISO 10694:1995 |
Bendras azotas (N) mg/kg |
19980 |
LST EN ISO 13342-2000 |
Bendras fosforas (P) mg/kg |
4174 |
LAND 78-2006 |
Bendras kalis (K) mg/kg |
15257 |
MN 1984 |
Nuo
bendro rūgščių kiekio: |
|
Titrimetrinis Method Agricultural Chemical Analysis Method 5.4 Cabi
Publishing, 2002 |
Huminių rūgščių % |
3,86 |
|
Fulvo rūgščių % |
3,7 |