Biohumusas – šiuolaikiškai žemdirbystei

Biohumusas — tai organinės medžiagos, kurios susidaro mezofiliniu procesų metu sąveikaujant sliekams ir mikroorganizmams, kai perdirbamo substrato temperatūra svyruoja nuo 10 ⁰ C iki 32⁰ C. Kitaip tariant biohumusas yra sliekų perdirbtas mėšlas kompostuotas su organinėmis medžiagomis. Taip gaunamos visiškai stabilizuotos organinės trąšos, kuriose yra daug humuso. Humuso kiekis apskaičiuojamas padauginant organines anglies kieki iš koeficiento (Vid. = 1,724). Biohumuse yra daug biologiškai aktyviu mikroorganizmų ir fermentų, didelė drėgmės sulaikymo geba, o taip pat jis turi įvairių maistingųjų elementų, kuriuos lengvai įsisavina augalai. Biohumuse yra ir augalų augimo hormonų bei huminių medžiagų, reguliuojančių augalų augimą. Trešiant augalus biohumusu, skirtingai nei mineralinėmis trąšomis, išsaugomas dirvos derlingumas (nealinamas dirvožemis), 7-10 kartų sumažėja nitratų vaisiuose ir daržovėse. Be to, kitaip nei įprastame komposte, čia yra antibakterinių ir antigrybelinių peptidų ir šiuos kenkėjus atbaidančių medžiagų.

Vaizdžiai kalbant, sliekas — pačios gamtos sukurtas unikalus biologinis fabrikas. Sliekai milijonus metų nepastebimai nuolat valė Žemę nuo organiniu atliekų. Sliekų prarytos augalinės, mikrobinės ir gyvulinės organinės medžiagos jų virškinimo trakte, tarsi biologiniame reaktoriuje, virsta daugeliu fiziologiškai aktyvių medžiagų, tai yra vyksta stebuklingas atlieku virsmas „auksu“. Žmogui tenkanti užduotis - plačiai panaudoti šio gamtos technologijų ir pritaikyti ją vis augančiam ekologijos problemų sprendimui.

Tyrimo metodai ir rezultatai:        

Komentarų nėra

Atsakykite