Daržo augalų kaiminystė
Augalai, kaip ir žmonės,
– ne visada patenkinti vienas kito kaimynyste. Gamtoje šią problemą augalai
sprendžia patys, o darže jų kaimynystei galime daryti įtaką. Ne tik galime, bet
ir turime. Juk nuo to priklauso mūsų derlius.
Gamtoje augalai auga tam
tikra tvarka. Jie prisitaiko prie klimato ir dirvožemio sąlygų bei vieni prie
kitų. Yra žinoma, kad viename kvadratiniame metre natūralios pievos auga apie
50 rūšių augalų. Parenkant kaimynus darže, pravartu atsižvelgti į tai, kad jiems
abiems tiktų dirva ir joje esančios maisto medžiagos, jie panašiai mėgtų šilumą
ir drėgmę.
Tinkama kaimynystė
suteikia geresnes augimo sąlygas (šviesos, maisto medžiagų naudojimą), sumažina
ligų ir kenkėjų plitimą, augalai ne taip alina dirvožemį. Kartais augalai,
augantys greta, atstoja atramą (kukurūzai ir vijoklinės pupelės) ar suteikia
užuovėją.
Kaip išrinkti daržo
kaimyną?
•Nederėtų greta auginti
vienos šeimos, t. y. giminingų augalų, nes tokiems reikalingos vienodos maisto
medžiagos, toks pat šviesos ir drėgmės poreikis, juos puola tie patys kenkėjai
ir ligos.
•Nereikėtų greta ir
tankiai sodinti vienodo aukščio ir lapijos augalų.
•Kaimynystėje reikėtų
auginti augalus, kurių šaknų sistema skverbiasi giliai ir sekliai – taip
išvengtume jų konkurencijos dėl vandens ir maisto medžiagų. Sekliai šaknijasi
ridikėliai, kaliaropės (20 cm), špinatai, agurkai, svogūnai (30 cm);
vidutiniškai sekli žemaūgių pupelių (45 cm), žirnių, salotų, pomidorų, žiedinių
kopūstų (60 cm) šaknų sistema; giliai šaknijasi (daugiau kaip 75 cm)
burokėliai, morkos, smidrai.
Augalai gydo, augalai
sargdina
Kaimynystėje augančios
daržovės gali stimuliuoti vienas kito augimą, apsaugoti nuo ligų ar atbaidyti
kenkėjus. Kiekvienas augalas ar jų liekanos išskiria į aplinką specifinius junginius
– fitoncidus, kurie gali veikti šalia augantįjį: reguliuoti augimą, sėklų
dygimą, daigų vystymąsi, gali atbaidyti ar traukti kenkėjus, padėti apsisaugoti
nuo ligų ar augalą „susargdinti“.
Morkos nemėgsta bulvių,
burokėlių kaimynystės. Jų nereikėtų sėti greta kitų šios šeimos augalų.
Jos auginamos šalia
žirnių, česnakų, svogūnų, porų, salotų ir prieskoninių daržovių: mairūnų,
rozmarinų, šalavijų, pastarnokų, gelteklių. Porai atbaidys morkines muses, o
svogūnai apsaugos morkas nuo morkinių musių, blakučių, amarų. Morkos taip pat
neliks skolingos ir saugos svogūnus nuo svogūninių musių, kandžių ar svogūninių
paslėptastraublių. Todėl šie augalai labai dera vienas šalia kito.
Svogūnai ir česnakai
nemėgsta pupelių ir žirnių kaimynystės, o fitoncidinės svogūnų ir česnakų
medžiagos stabdo jų augimą. Tačiau svogūnai, augdami šalia ridikėlių ir ridikų,
sumažina netikrosios miltligės ir kekerinio puvinio grėsmę. Nematodus nuo
svogūnų ir česnakų veja šalia augančios medetkos ar trūkažolės. Nors svogūnai
ir česnakai nemėgsta pupelių, tačiau pupeles, augančias šalia česnakų, mažiau
puola bakteriozės. Pupelės gerai auga šalia salotų, burokėlių, morkų, agurkų,
bet atokiau nuo svogūnų. Vijoklinės pupelės puikiai sutaria su šalia augančiais
žemaūgiais agurkais ir pomidorais.
Šalia svogūnų puikiai
jaučiasi ir burokėliai, bet šalia pastarųjų česnakai, bulvės, vijoklinės
pupelės, špinatai augs prasčiau. Draugiškai šalia burokėlių auga žemaūgės
pupelės, porai, kaliaropės, žirniai, salotos, salierai, agurkai, ridikėliai.
Porai gerai auga šalia
salotų, salierų, morkų, puikiai jaučiasi tarp braškių, šalia serbentų krūmų.
Kopūstai draugiškai
bendradarbiauja ir gerai auga šalia krapų, salierų, salotų, ankstyvųjų bulvių,
burokėlių, svogūnų ir česnakų, pastarnokų bei kai kurių vaistažolių (vaistinių
medetkų, nasturčių, trūkažolių, juozažolių ir kitų). Svogūnai saugos kopūstus
nuo vabzdžių kenkėjų; krapai – nuo drugelių bei vikšrų; šalavijai – nuo
muselių; salierai atbaidys baltukus ir kopūstines sprages (ypač nuo daigų), o
porai – kopūstinius pelėdgalvius; pastarnokai vilios naudinguosius vabzdžius.
Šie kenkėjai nepakenčia aštrių ir specifinių serenčių, nasturčių, citrininių
melisų, rozmarinų, salierų, morkų, pastarnokų aromatų.
Kai daržovių ir
prieskoninių augalų aromatai susimaišo, kenkėjai praranda orientaciją. Tarp
kopūstų naudinga sėti pelynus, šalavijus, pankolius, anyžius, agurkles. Šalia
augdamos medetkos saugos kopūstinių daržovių šaknis nuo puvinio ir fuzariozės.
Pomidorai saugos kopūstus nuo amarų, ridikėliai ir česnakai – nuo vabzdžių
kenkėjų, tačiau jie bus nedraugiški vieni kitiems.
Šalia žiedinių kopūstų
tarpsta salierai, pupelės, šalia baltagūžių – burokėliai, svogūnai, agurkai,
morkos, salotos, žirniai, salierai, pupelės, ankstyvosios bulvės.
Agurkai, augdami tarp krapų,
puikiai su jais sutaria, bet su sąlyga, jei krapų auga nedaug. Iki pat šalnų
puikiai jaučiasi ir dera agurkai, besivejantys aplink kukurūzus arba
saulėgrąžas. Tačiau agurkai nemėgsta bulvių, pomidorų, salierų, žemuogių ir
aromatinių žolių kaimynystės, bet vešliai auga šalia salotų, žirnių, pupelių,
petražolių. Svogūnai ir česnakai saugo juos nuo grybelinių ligų, ypač agurkus
nuo miltligės, ridikėliai ir ridikai – nuo erkių ir lapgraužių. Šalia auginami
bazilikai saugos agurkus nuo miltligės ir dvisparnių vabalų.
Pomidorai draugiškai
bendrauja su petražolėmis, šparagais, lapiniais salierais, salotomis ir
ankstyvaisiais kopūstais, teigiamai veikia šalia augančias morkas, špinatus, o
šalia pomidorų auginami svogūnai, česnakai ar medetkos ir dilgėlės saugos juos
nuo grybelinių ligų, ridikai atbaidys erkutes. Nejaukiai pomidorai jausis šalia
bulvių (tos pačios ligos ir kenkėjai), pupų, žirnių, pankolių. Puikiai sutaria
greta auginami pomidorai ir bazilikai, o pastarieji, auginami šalia kopūstų,
bus apsaugoti nuo amarų ir kitų kenkėjų. Serenčiai (tagetės), medetkos,
trūkažolės saugo pomidorus nuo ligų ir nematodų.
Neblogai kaimynystėje
auga kaliaropės ir salotos: salotų derlius nuimamas anksčiau nei kaliaropių.
Garstyčios, augančios
prie žirnių, apsaugos pastaruosius nuo žirninių vaisėdžių ir skatins augimą.
Teigiamai žirnius veiks
ir greta auginami salierai, svogūnai, bulvės, kmynai. Pastarieji yra draugiški
pupoms, bulvėms, burokėliams, kopūstams, nes neigiamai veikia kopūstinius
baltukus.
Į braškes ar žemuoges
įsodinti česnakai ar svogūnai apsaugos nuo žemuoginio pilkojo puvinio,
vaistinės medetkos, trūkažolės – nuo kenkėjų, petražolės atbaidys sraiges. Šie
augalai draugiškai sugyvens su pupelėmis, salotomis, burokėliais, ridikėliais,
tačiau nemėgsta kopūstų ir aviečių kaimynystės.
Bulvės draugiškai sutars
ir bendradarbiaus su greta augančiais kopūstais, pupomis, pupelėmis,
kukurūzais, bet neigiamai – su morkomis, agurkais, moliūgais, pomidorais,
žirniais. Greta augantys krienai sustiprins bulvių atsparumą įvairioms ligoms,
česnakai, nasturtės, medetkos, trūkažolės atbaidys kolorado vabalus, o
kiauliauogės ir balandos (ta pati šeima) draugiškai pasidalys kolorado vabalų
antpuoliu. Kolorado vabalus atbaidys ir po bulvėmis išmėtyti supuvę svogūnų
lukštai.