Sliekų veiklos reikšmė dirvožemiui

Nuo senų laikų žmogui rūpėjo dirvos kokybė. Žmogus rūpinosi, kaip pagerinti jos derlingumą, siekė pažinti dirvožemio savybes. Dirvožemio derlingumas priklauso nuo jame vykstančių biologinių procesų.

Didelės reikšmės dirvožemio derlingumui turi jame gyvenantys organizmai, jų gausumas. Vieni iš dirvožemio faunos atstovų yra sliekai. Jie ilgai gyvena, aktyvūs lyginant su kita dirvožemio zoofauna. Tai viena iš geriausiai ištirtų gyvūnų grupių gyvenančių dirvožemyje. Sliekų reikšmė ir veikla dirvožemio formavimuisi turi didelės įtakos.

Sliekai – judrūs gyvūnai, kurie turi įtakos dirvožemio fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis. Jie, judėdami dirvožemyje, rausia įvairius urvelius, skirtingomis kryptimis, ne tik ariamajame sluoksnyje, bet ir gali raustis 30–70 cm gylyje. Toks sliekų judėjimas purena ir maišo dirvožemio sluoksnius.

Kita sliekų nauda yra ta, kad jie traukia organines medžiagas iš paviršiaus į gilesnius sluoksnius. Virškinamajame trakte sugeba augalines liekanas, ardyti sudarant bestruktūrę masę. Šios masės paviršius yra padidinamas ir tampa lengviau prieinamas mikroorganizmams. Išmestos į išorę su ekskrementais ne visai suvirškintos augalinės dalelės labai gera terpė mikroorganizmams veistis.

Sliekai savo kaprolitais iškloja urvelių sieneles, tuo būdu augalų šaknys lengviau įsitvirtina, jos gali giliau įsiskverbti. Vegetaciniuose induose 20 sliekų per 3–4 mėnesius paverčia 3–5 kg žemių koprolitais, taigi jas praleidžia per virškinimo organus, ir dirvožemio struktūra pasidaro gera, patvari.

Sliekai, judėdami tarp savo urvelių, pasitarnauja dirvos organizmų biocenozei. Tai reiškia, kad judėdami keičia mikrofaunos ir mikroorganizmų padėtį, gyvenamąją vietą, nes jie išstumia arba nugramzdina juos giliau į dirvožemio sluoksnius. Taip judėdami smulkūs organizmai gauna daugiau naujų maisto šaltinių, oro bei deguonies.

Sliekai yra saprofaginiai gyvūnai – mintantys pūvančiomis organinėmis medžiagomis. Kai sliekas praryja maitindamasis mineralines dirvos daleles, jos pradeda kisti žarnyne, suskyla į tirpius junginius. Ir toje dirvoje kur yra sliekų susidaro augalams reikalingų mineralinių junginių, kaip P₂O₃, K₂O. Sliekai turi kalkines liaukas, kurios neutralizuoja dirvožemio rūgštinę terpę. Tai pat sliekai dirvožemį praturtina azotu. Remiantis mokslininkų Robbins ir Birkenholtz tyrimais nustatyta, kad izoliavus sliekus negyvoji paklotė per vieną mėnesį suskaidė azoto tik 1 procentą, o esant sliekams dirvožemis praturtėjo 65 %.

Mikroorganizmų gausumas dirvožemyje priklauso nuo sliekų. Neturtingom maisto medžiagom dirvožemyje arba neišbalansuotame maisto medžiagų atžvilgiu substrate sliekai gali sumažinti mikroorganizmų gausumą, nes azoto trūkumą substrate jie kompensuoja virškindami dirvožemio mikrofloros bei mikrofaunos ląsteles, patenkančias į žarnyną su dirvožemiu. Sliekai dirvožemyje skatina celiuliozės irimą ir reguliuoja mineralizacijos – humufikacijos bakterijų mineralizatorių ir humifikatorių aktyvumą.

Taigi, sliekai yra labai naudingi dirvožemio mezofaunos atstovai – jų dėka išsimaišo organinės medžiagos, išpurianamos dirvos paklotės. Jų padarytais urveliais vanduo ir oras lengviau gali patekti į gilesnius dirvožemio sluoksnius, kas gerina dirvožemio struktūrą. Pro savo žarnyną praleidžia daug dirvožemio, kuris susiformuoja į išmatas – kaprolitus, Kurie yra svarbūs formuojantis dirvožemyje humusą. 

Stenkitės savo soduose ir daržuose sudaryti kuo palankesnes sąlygas sliekams gyventi. Tai ilgas procesas, bet sliekai yra didžiausi Jūsų padėjėjai. Na o jeigu norite greito rezultato, palepinkite dirvožemį BIOHUMUSU.

1 komentaras - Sliekų veiklos reikšmė dirvožemiui

Atsakykite