Sliekų veiklos reikšmė dirvožemiui
Nuo senų laikų žmogui rūpėjo dirvos kokybė. Žmogus rūpinosi, kaip pagerinti jos derlingumą, siekė pažinti dirvožemio savybes. Dirvožemio derlingumas priklauso nuo jame vykstančių biologinių procesų.
Didelės
reikšmės dirvožemio derlingumui turi jame gyvenantys organizmai, jų gausumas.
Vieni iš dirvožemio faunos atstovų yra sliekai. Jie ilgai gyvena, aktyvūs
lyginant su kita dirvožemio zoofauna. Tai viena iš geriausiai ištirtų gyvūnų
grupių gyvenančių dirvožemyje. Sliekų reikšmė ir veikla dirvožemio formavimuisi
turi didelės įtakos.
Sliekai – judrūs gyvūnai,
kurie turi įtakos dirvožemio fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis. Jie, judėdami
dirvožemyje, rausia įvairius urvelius, skirtingomis kryptimis, ne tik ariamajame
sluoksnyje, bet ir gali raustis 30–70 cm gylyje. Toks sliekų judėjimas purena
ir maišo dirvožemio sluoksnius.
Kita
sliekų nauda yra ta, kad jie traukia organines medžiagas iš paviršiaus į
gilesnius sluoksnius. Virškinamajame trakte sugeba augalines liekanas, ardyti
sudarant bestruktūrę masę. Šios masės paviršius yra padidinamas ir tampa
lengviau prieinamas mikroorganizmams. Išmestos į išorę su ekskrementais ne
visai suvirškintos augalinės dalelės labai gera terpė mikroorganizmams veistis.
Sliekai
savo kaprolitais iškloja urvelių sieneles, tuo būdu augalų šaknys lengviau
įsitvirtina, jos gali giliau įsiskverbti. Vegetaciniuose induose 20 sliekų per
3–4 mėnesius paverčia 3–5 kg žemių koprolitais, taigi jas
praleidžia per virškinimo organus, ir dirvožemio struktūra pasidaro gera, patvari.
Sliekai,
judėdami tarp savo urvelių, pasitarnauja dirvos organizmų biocenozei. Tai reiškia,
kad judėdami keičia mikrofaunos ir mikroorganizmų padėtį, gyvenamąją vietą, nes
jie išstumia arba nugramzdina juos giliau į dirvožemio sluoksnius. Taip
judėdami smulkūs organizmai gauna daugiau naujų maisto šaltinių, oro bei
deguonies.
Sliekai
yra saprofaginiai gyvūnai – mintantys pūvančiomis organinėmis medžiagomis. Kai sliekas praryja
maitindamasis mineralines dirvos daleles, jos pradeda kisti žarnyne, suskyla į
tirpius junginius. Ir toje dirvoje kur yra sliekų susidaro augalams reikalingų
mineralinių junginių, kaip P2O3, K2O. Sliekai
turi kalkines liaukas, kurios neutralizuoja dirvožemio rūgštinę terpę. Tai pat
sliekai dirvožemį praturtina azotu. Remiantis mokslininkų Robbins ir Birkenholtz tyrimais nustatyta, kad izoliavus sliekus negyvoji paklotė per vieną mėnesį
suskaidė azoto tik 1 procentą, o esant sliekams dirvožemis praturtėjo 65 %.
Mikroorganizmų gausumas dirvožemyje priklauso nuo sliekų.
Neturtingom maisto medžiagom dirvožemyje arba neišbalansuotame maisto medžiagų
atžvilgiu substrate sliekai gali sumažinti mikroorganizmų gausumą, nes azoto
trūkumą substrate jie kompensuoja virškindami dirvožemio mikrofloros bei
mikrofaunos ląsteles, patenkančias į žarnyną su dirvožemiu. Sliekai dirvožemyje skatina
celiuliozės irimą ir reguliuoja mineralizacijos – humufikacijos bakterijų
mineralizatorių ir humifikatorių aktyvumą.
Taigi, sliekai yra labai naudingi dirvožemio mezofaunos
atstovai – jų dėka išsimaišo organinės medžiagos, išpurianamos dirvos paklotės.
Jų padarytais urveliais vanduo ir oras lengviau gali patekti į gilesnius
dirvožemio sluoksnius, kas gerina dirvožemio struktūrą. Pro savo žarnyną
praleidžia daug dirvožemio, kuris susiformuoja į išmatas – kaprolitus, Kurie yra
svarbūs formuojantis dirvožemyje humusą.
Stenkitės savo soduose ir daržuose sudaryti kuo palankesnes sąlygas sliekams gyventi. Tai ilgas procesas, bet sliekai yra didžiausi Jūsų padėjėjai. Na o jeigu norite greito rezultato, palepinkite dirvožemį BIOHUMUSU.